Tu ištversi audrą

Gyvenime būna tokių tarpsnių, kai Dievas atrodo tolimas. Nors meldžiamės, jaučiamės Jo apleisti, palikti likimo valiai, apimti baimės ir nevilties. Pauliui irgi taip buvo nutikę. Jis svajojo apie galimybę paskelbti Evangeliją Romoje ir jau plaukė į ten, kai netikėtai užklupo audra. Vėtra blaškė laivą, ir visi keliavusieji puolė į neviltį. O juk Paulius buvo numatęs, kad tas plaukimas bus grėsmingas ne tik kroviniams ir laivui, bet ir gyvybėms (Apaštalų darbų 27, 10). Tačiau nei Paulių saugoti turėjęs šimtininkas, nei laivo vairininkas, nei savininkas nepaisė šio perspėjimo. Galiausiai Paulius ir dar 276 laivu keliavę žmonės atsidūrė labai grėsmingoje situacijoje. Jų visų gyvybė pakibo ant plauko, o jie nieko negalėjo dėl to padaryti. Jie buvo labai išsigandę ir praradę bet kokią viltį išsigelbėti. Po 14 dienų blaškymosi jūroje be saulės ir žvaigždžių, kurios rodytų kelią, kai audra buvo labiausiai įsismarkavusi, Dievas siuntė pas Paulių angelą, kuris tarė: Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prieš ciesorių. Todėl Dievas tau dovanoja visus, kurie su tavimi plaukia (Apaštalų darbų 27, 24). Sušlapę, permirkę, alkani jie galiausiai buvo išmesti į salą, esančią į pietus nuo Italijos. Visos aplinkybės rodė tragediją ir Pauliaus svajonės skelbti Evangeliją Romoje žlugimą. Tačiau kitą rytą saulei pakilus Maltos saloje tapo visiškai aišku, kad Dievas išvedė laivą per audrą ir atplukdė tiksliai ten, kur pagal Jo planą visi ir turėjo atsidurti. Galiausiai Paulius iš tikrųjų skelbė Dievo Žodį imperatoriaus akivaizdoje Romoje. Neprarask drąsos. Kad ir kokia audra tave užklupo, tu ją ištversi!

P.S. Galbūt jus sudomins: baimė ir nerimas.