Tu priklausai Dievui

„Jis panaikino įsakymų Įstatymą su jo potvarkiais, kad iš dviejų jame būtų sutvertas vienas naujas žmogus. Jis įkūrė taiką ir viename kūne kryžiumi abejus sutaikino su Dievu, pats savyje sugriaudamas priešiškumą. Atėjęs jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti, nes per jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo vienoje Dvasioje. Vadinasi, jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai, pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Kristų Jėzų, ant kurio darniai auga visas pastatas, tampantis šventykla Viešpatyje…“ (Efeziečiams 2, 15–21).

Jei tavo vaikai stovėtų lauke ir gailiai prašytųsi įleidžiami vidun, argi neatidarytum jiems durų? Argi neištartum: „Greičiau užeikit vidun, juk esate mano vaikai. Aš myliu jus. Jums nebūtina manęs šito gailiai prašyti.“? Dievas stato savo namus, ir tu esi tų namų dalis. Gali ateiti Jo akivaizdon su bet kokiu poreikiu, bet kuriuo metu, žinodamas, kad būsi priimtas su meile. Dievas yra tas tėvas, kokio visuomet troškai. O tu esi vaikas, kurio Jis karštai norėjo. Jei tau kyla dėl to abejonių, pakelk akis į kryžių – ar matai, kaip Dievas tave pamilo? Šiandien tu priklausai Jam!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kaip šiandien jautiesi būdamas „Dievo namiškiu“? Kaip šis suvokimas keičia tavo kasdienius sprendimus ir veiksmus?
2. Ar yra dalykų, kurie trukdo tau jaustis visiškai priimtam Dievo šeimoje? Kaip gali juos įveikti, remdamasis Dievo pažadais?
3. Apmąstyk, kaip galėtum labiau įsitraukti į savo tikėjimo bendruomenę, tapdamas aktyvia jos dalimi ir prisidėdamas prie jos augimo.

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.