Per tyrlaukius

Izraelitai pamatė, kad kelias į Pažadėtąją Žemę veda per tyrlaukius arba dykumą. Kaip mėgsta sakyti vienas Biblijos mokytojas, dykuma yra „Dievo laukas, kur jis pribaigia tam tikrus dalykus.“ Jis moko: „Kai asmeniniame gyvenime patiri dykumą, Dievas nudžiovina ir leidžia mirti viskam, kas kliudo ir verčia suklupti tau einant su Dievu. Ten Jis išravi savo „daržą“, atskirdamas tuos, kurie nori tik paviršutiniško bendravimo, nuo tų, kurie ilgisi gilaus, artimo ryšio. Ten išmoksti stovėti tikėjimu ir mesti visus savo rūpesčius ant Jo, nes daugiau nėra į ką gręžtis. Ten Dievas taria: „Pagaliau atsidūrei ten, kur ir norėjau.“ Kartais į dykumą Jis tave išstums staiga ir netikėtai. Taip ypač dažnai nutinka tada, kai Dievas ilgą laiką stengiasi patraukti tavo dėmesį kalbėdamas apie pašaukimą, bet tu vis nerandi laiko įsiklausyti. Ir štai, atsidūręs dykynėje, tu staiga supranti, kad Dievas – vienintelis, galintis išvesti tave iš tos situacijos. Jis nuplėšia nuo tavęs puikybę, kad apsirengtum nuolankumu; pakerta savipakankamumą, kad visiškai priklausytum nuo Jo.“ Jeigu jauti, kad šiuo metu eini per dykumą, nemanyk, kad šitaip Dievas tave baudžia ar apleido. Šitaip Jis leidžia vieniems dalykams nuvysti ir mirti, kad kiti galėtų sudygti, augti ir subujoti. Drąsinu tave: dykuma nesitęs amžinai, tu tikrai iš jos išeisi! Dievo malonės dėka pasieksi kelionės tikslą. Reikia tik turėti omenyje, kad kelias į Dievo skirtą pašaukimą, į Jo numatytą likimą visuomet veda per dykumą.