Ugdykis atsparumą (2)

Jei prieisi prie išvados, kad tavo geriausios dienos jau praeity, tai taip ir bus. Jei nuspręsi, kad jos dar tik priešaky – taip ir bus. Netekus labai gero darbo sėkmingoje kompanijoje Leonardą apėmė baimė ir depresija. Po kurio laiko jis atsitokėjo ir pagalvojo: „Kokį pavyzdį aš rodau savo sūnui? Ko jis iš manęs išmoks? Jei nesieksiu įveikti užgriuvusių sunkumų, mano sūnus vėliau gali irgi leistis jų prislegiamas ir nekovos.“ Leonardas pasišovė būti geru pavyzdžiu, pademonstruoti ryžtą. Jis išsiuntė savo gyvenimo aprašymą daugybe adresų ir apskambinęs bičiulius pranešė, kad jam reikia darbo. Po kelių mėnesių ir aibės pokalbių Leonardas sulaukė net keturių darbo pasiūlymų. Šiandien jis dirba kompanijoje, kuri vertina jo talentą.

Po bulviakasio Aidaho ūkininkai išrūšiuodavo bulves pagal dydį: mažos, vidutinės, didelės. Bet štai vienas ūkininkas niekada nerūšiuodavo bulvių, o uždirbo daugiau pinigų nei kiti. Smalsumo apimti kaimynai teiravosi: „Kokia tavo paslaptis?“ Tas atsakė: „Paprasta. Suverčiu bulves į vežimą ir patraukiu į miestą pačiu duobėčiausiu keliu. Visą vežimą tada taip krato, kad mažosios bulvės atsiduria dugne, vidutinės lieka per vidurį, o ant viršaus – didžiausios.“ Tą patį galima pasakyti ir apie žmones: važiuojant duobėtais gyvenimo keliais, didelės „bulvės“ iškyla į viršų. Džonas Gordonas sako: „Kad ir kokie vargai užkluptų, svarbiausia, kad tikslas būtų didesnis už sunkumus. Užuot visą dėmesį sutelkęs į problemas, susitelk į tikslą. Užuot matęs save kaip auką, pamatyk kaip herojų. Juk tiek herojai, tiek aukos būna parbloškiami, bet tik herojai vėl pakyla ant kojų ir apsišarvavę tikėjimu kuria pozityvią ateitį.“