Ugdyti kitus (1)

Apaštalas Paulius rašo: „Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera [pravartu, padeda], kas prireikus ugdo [drąsina] ir duoda malonę klausytojams“ (Efeziečiams 4, 29; papildyta NLT). E. Petersonas šias eilutes parafrazuoja taip: „Te tavo lūpos kalba tik tai, kas kitam padeda. Žiūrėk, kad kiekvienas žodis būtų dovana“. Pagalvok, su kokiais žmonėmis tau labiausiai patinka būti? Kaip juos apibūdintum? Surūgę? Nedraugiški? Neigiami? Aišku, kad ne! Labiausiai patinka būti su tais, kurie neverkšlena ir moka džiaugtis. Jie visko imasi užsidegę. Tai įkvepia. Šiandien pamąstyk apie tai, kad kiekvieną savo kelyje sutiktą žmogų padarysi: 1) geresnį; 2) blogesnį; 3) nepasikeitusį. Žmogus ugdomas tada, kai į jį žvelgiama labiau kaip į galimybę, o ne kaip į kokią kliūtį ar prievolę. Vienas ekspertas rašo: „Vienas geriausių dalykų, ką gali padaryti dėl kitų (o tai ir labai traukia kitus prie tavęs) – tai tikėtis iš jų geriausio ir siekti tai išryškinti. Kaip mėgstu sakyti, kiekvienam sutiktam ant kaktos mintyse užrašyk dešimtuką. Tai padės ne tik tau, bet ir jiems patiems geriau mąstyti apie save.“ Atlikus šimto milijonierių, daug pasiekusių savo jėgomis, apklausą, paaiškėjo, kad visi jie pasižymėjo viena bendra savybe – buvo pratę įžvelgti tai, kas kituose geriausia. B. Disraelis, vienas talentingiausių Didžiosios Britanijos ministrų pirmininkų, yra pasakęs: „Didžiausias gėris, kurį gali padaryti dėl kito, yra ne tik pasidalijimas savo turtais, bet ir gebėjimas parodyti, kas glūdi kito viduje.“ Tai padaryti įmanoma tik branginant, drąsinant, skatinant kitus, padedant jiems atskleisti visą viduje glūdintį potencialą. Napoleonas lyderius vadino „vilties dalytojais“. Jis suprato, kad viltis yra vienas didžiausių turtų. Jei tau pavyks perteikti tą dovaną kitiems, jie ne tik bus patraukti tavo pusėn, bet ir liks už tai amžinai dėkingi.