Ugdyti lyderius, gebančius ugdyti kitus (1)

Daugelis bažnyčių lyderių sutinka, kad žmonės – didžiausias jų turtas. Bet jeigu taip, tai kodėl neskiriame daugiau laiko naujiems lyderiams parengti, jiems ugdyti? Vienas pastorius pripažįsta, kad neugdydami naujų lyderių mes „apribojame ilgalaikį savo organizacijų augimą ir efektyvumą.“ Paulius šią tiesą pailiustravo savo pavyzdžiu ir pakeitė istorijos kryptį. Apaštalas ugdydavo lyderius aplink save ir mokė juos daryti tą patį. Savo jaunajam ugdytiniui vardu Timotiejus apaštalas Paulius rašo: „[...] ką esi iš manęs girdėjęs [t. y. tikėjimo tiesas] prie daugelio liudytojų, perduok patikimiems žmonėms, kurie sugebės ir kitus mokyti“ (2 Timotiejui 2, 2). Kai dalį savo laiko nusprendi paskirti lyderiams ugdyti ir tą darai stropiai, dėmesingai ir rūpestingai, jie išmoksta su tokia pat nuostata patarnauti kitiems. Yra tam tikrų laiko patikrintų lyderystės principų, galiojančių kiekvienoje organizacijoje (ir bažnyčia šiuo atveju – ne išimtis). Amerikiečių autorius Jonas Gordonas, daug rašantis lyderystės, komandos darbo ir panašiomis temomis, sako: „Puikus klientų aptarnavimas visų pirma prasideda nuo dėmesio aptarnaujantiems darbuotojams ir tik paskui – klientams. Pernelyg dažnai organizacijos visą savo energiją sutelkia į klientą, visiškai neskirdamos dėmesio tiems, kas jį aptarnauja. Tai gali pasiteisinti, bet tik labai trumpą laiką, nes ilgainiui darbuotojai pavargs, perdegs, persisunks negatyviu požiūriu ir pasipiktins. [...] Pamatysite, kad organizacijos, teikiančios puikiausią klientų aptarnavimą, puoselėja kultūrą, kur branginami, išklausomi jų darbuotojai, kur jais rūpinamasi. Šie darbuotojai savo ruožtu geba branginti klientus, jais pasirūpinti ir juos aptarnauti . [...] Jei parodysite puikų patarnavimo pavyzdį, jūsų organizacijos žmonės juo paseks. Jei norite, kad jūsų komanda tarnautų, tarnaukite jai. Jei norite, kad jūsų darbuotojai atiduotų tai, ką turi geriausia, patys atiduokite tai, ką turite geriausia.“ Taigi ar ugdai tuos, kurie galėtų ugdyti kitus?