Ugdyti lyderius, gebančius ugdyti kitus (2)

Išėjimo knygoje skaitome: „Kitą dieną Mozė sėdosi žmonėms teisėjauti. Stovėdami prie jo, žmonės laukė nuo ryto ligi vakaro. Pamatęs visa, ką jis dėl žmonių daro, Mozės uošvis tarė: „Ką tu ten žmonėms darai? Kodėl sėdi vienas, ko visi tie žmonės, stovėdami aplink tave, laukia nuo ryto ligi vakaro?“ [...]. „Kaip tu darai, nėra gera. Pats pervargsi ir šiuos žmones nuvarginsi. Ta pareiga tau per sunki, vienas tu jos negali atlikti. [...] turėtum paieškoti visoje tautoje pajėgių vyrų – vyrų, bijančių Dievo, patikimų ir sąžiningų. Paskirk tokius vyrus kaip pareigūnus [...]. Tegu jie nuolat žmonėms teisėjauja [...]. Leisdamas jiems dalytis našta su tavimi, sau palengvinsi. Jei taip padarysi – ir Dievas tau taip įsako, – pajėgsi ištesėti. O visi šie žmonės eis namo patenkinti“ (Išėjimo 18, 13–23). Vienos sparčiai augančios tikinčiųjų bendrijos vadovas sako: „Iš prigimties būdamas veiklus žmogus, siekiantis visiems įtikti, puikiai suprantu, kaip toje situacijoje turėjo jaustis Mozė. Spartus bendrijos augimas ir padalinių gausėjimas paskatino mane visko imtis pačiam ir vadovauti visose srityse. Tai darydamas visai nusivariau ir persitempiau. Supratau, kad tai nėra sveika nei mūsų komandai, nei bažnyčiai. Per kelias kitas savaites reorganizavome tarnystę, įgalinome daug kitų lyderių deleguodami jiems daugiau valdžios. Be to, pasišovėme reguliariai ugdyti visų lygių vadovus. Kaip lyderiai, turime atsispirti pagundai lyg kokie didvyriai viską nuveikti vieni patys. Nepaprastai svarbu bent kartą per metus peržvelgti ir įvertinti savo lyderystės struktūrą. Tarnystės lyderio darbas yra labai sunkus, [...] tačiau visuomet galima paruošti kitus ir pasidalyti atsakomybe bei pareigomis.“ Atsirinkti, kuriuos žmones ugdysi, nėra paprasta – tą patartina daryti su malda, nuolankiai ir kantriai. Tačiau tik šitaip elgdamasis „nepristigsi stiprybės, turėsi jėgų atlikti, ką Dievas įsakė, o žmonės bus patenkinti“ (Išėjimo 18, 23; MSG). Šitaip naudos turės visos pusės, pralaimėjusių nebus!