Užduok klausimus ir išklausyk

Ar kada nors esi apkaltinęs kitą, nesurinkęs apie jį visų faktų? Jei taip, verčiau pasisaugok, kad neatsidurtum vienoje barikadų pusėje su piktuoju, kuris vadinamas Dievo vaikų kaltintoju. Biblijoje skaitome: „[…] nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį“ (Apreiškimo 12, 10). Emocinė ir dvasinė branda reikalauja pirmiausia išsiaiškinti ir suprasti, o ne pulti prie skubotų išvadų ir kaltinti. Dievas pateikė mums puikų pavyzdį Edeno sode. Kas jau kas, o Viešpats tikrai turėjo teisę ir galėjo lengvai pareikšti: „Adomai, Ieva, jūs, nedėkingi nusidėjėliai! Nereikėjo man patikėti jums savo brangaus sodo!“ Nekaltinantis Dievo tonas, taikingas priėjimas prie Adomo ir Ievos jų nuodėmės atveju parodo mums galingą pavyzdį, kaip kalbėti su kitais, kai neturime visos reikiamos informacijos. Biblijoje skaitome: Bet VIEŠPATS Dievas pašaukė žmogų ir paklausė: „Kur tu?“ Jis atsiliepė: „Išgirdau tave vaikščiojantį sode ir nusigandau, nes buvau nuogas; todėl pasislėpiau.“ [Dievas] jo klausė: „Kas gi tau pasakė, kad tu nuogas? Gal valgei vaisių nuo medžio, kurio vaisių buvau tau įsakęs nevalgyti?“ (Pradžios 3, 9–11). Svarbu suprasti, kad Dievas jau žinojo visus atsakymus į klausimus, kuriuos uždavė. Tačiau Jis vis tiek suteikė Adomui galimybę pasiaiškinti ir išgirsti apie visą tą situaciją iš jo lūpų. Ir nors Adomas neįstengė pasiteisinti, dieviškas principas tebegalioja: patikslinančių klausimų uždavimas ir dėmesingas išklausymas padeda nugesinti polinkį kritikuoti ar kaltinti. Ar tave kas nors kada nors yra neteisingai apkaltinęs? Ir koks buvo jausmas? Nelinkėk to patirti kitam. Užduok klausimus ir atidžiai išklausyk!