Veiksminga konfrontacija (1)

Mums nepatinka, kai kas nors prieštarauja ar kai patiems tenka kam nors paprieštarauti, pasipriešinti. Sveikas paprieštaravimas reikalauja „kalbėti tiesą su meile“ (Efeziečiams 4, 15) tiems, kuriuos branginame. Dievas, kuris pats kartais parodo mums mūsų problemą srityse, kur nori matyti augimą, to paties tikisi ir iš mūsų. Ar tai lengva? Ne. Bet yra keli principai, kurie gali padėti konstruktyviai ir kultūringai pasipriešinti:

1) Kalbėk žmogui, o ne apie jį. Sveika konfrontacija turėtų būti tiesioginė ir, kai tai įmanoma, privati. Argumentai turi būti išsakomi apgalvotai parenkant žodžius, griežtai, bet maloningai. Jei žmogui skauda, bendrauk atsargiai, rūpestingai.

2) Stenkis neperdėti, kalbėk be dvasinio žargono. Pateik specifinių pavyzdžių. Nesidangstyk žodžiais: „Viešpats rodo man, kad elgiesi neteisingai.“ Kai Natanas atėjo parodyti karaliui Dovydui jo klaidos (atskleisti neteisėtų, nuodėmingų jo santykių su Batšeba), jis kalbėjo labai konkrečiai. Žiūrėk, kad valdytum savo emocijas. Tarp nusižengimo ir konfrontacijos leisk praeiti tiek laiko, kiek reikia pykčiui nuslūgti. Malda padės greičiau išsklaidyti pasipiktinimą.

3) Neprislėk žmogaus kaltės našta, verčiau padėk jam. Nepalik žmogaus keblioje padėtyje nepateikęs pasiūlymo, ką jis galėtų padaryti geriau, kaip galėtų ištaisyti padėtį. Užversti kaltinimais neteisinga ir nekonstruktyvu. Tiesą sakant, taip padėtis gali tik dar labiau pablogėti ir privesti prie nepageidaujamų komplikacijų. Bene geriausias būdas – ramiai, konkrečiai įvardyti problemą ir pasiūlyti būdų jai išspręsti. Tavo tikslas – ne iškelti kito nuodėmes aikštėn, o parodyti geresnį kelią.

4) Nebūk kritiškas, būk atjaučiantis. Net jei į visa kita pažiūrėsi pro pirštus, būk geras, nepraleisk šito punkto. Jei nebūsi atjaučiantis ir tik kritikuosi, tai jau nebus sveika konfrontacija, o veikiau smerkimas. Taip elgtis nesąžininga. Pagalvok pats: argi savo kelyje į sėkmę apsiėjai be nuopuolių? Negi išvengei klaidų? Todėl ir į kitus stenkis žiūrėti su meile ir rūpesčiu.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kaip tu paprastai reaguoji, kai kas nors tave pataiso ar prieštarauja tavo nuomonei? Ar lengvai priimi pastabas, ar linkęs gintis?
2. Ar yra žmogus, kuriam turėtum pasakyti tiesą su meile? Kaip galėtum tai padaryti taip, kad jis jaustųsi suprastas, o ne pasmerktas?
3. Pabandyk prisiminti situaciją, kai kas nors tave pataisė. Kaip tai paveikė tavo gyvenimą? Parašyk kelias mintis apie tai.
4. Šią savaitę išsikelk tikslą – bent kartą su meile ir supratingumu išsakyti svarbią tiesą žmogui, kuris jos gali reikėti. Pagalvok, kaip tai padarysi.

P.S. Galbūt jus sudomins: nuodėmė ir atgaila.