Venk įpročių, kurie apraizgo ir įkalina

Šių Pauliaus žodžių parafrazė skambėtų taip: „Tai, kad kas nors yra teisėta, dar nereiškia, kad tai man yra naudinga ir dvasiškai tinkama. Jei daryčiau viską, kas į galvą toptelėjo, tapčiau savo įnorių vergu.“ Jei rimtai sieki dvasiškai augti, dairykis galimybių pasakyti sau ne mažuose dalykuose, nes vėliau tikrai išmuš valanda, kai teks pasakyti ne dideliais, reikšmingais klausimais. Danielius pradėjo sakyti ne valgiams nuo karaliaus stalo, o vėliau įstengė pasakyti ne, kai jam buvo liepta nusilenkti karaliaus stabams. Akylai prižiūrėk visas savo gyvenimo sritis. Ypač žabok save ten, kur norisi išsisukinėti, racionalizuoti ar kitaip „tempti gumą“. Paulius klausdavo savęs: „Ar man tai naudinga? Ar vėliau tai kėsinsis pavergti mane ar kaip nors kitaip apriboti mano laisvę?“ (žr. 1 Korintiečiams 6, 12). Tu turi „teisę“ kas vakarą sušlamšti po kibiriuką ledų. Tai nedraudžiama, bet ar naudinga? Ypač, jei nori kontroliuoti svorio augimą, nenori, kad užsikimštų kraujagyslės, rengiesi bėgti maratoną ar šiaip tiesiog nori prisivyti vaikus ir vaikaičius. Tu turi „teisę“ leisti savo pinigus kaip panorėjęs, bet nesiskųsk, kai pradėsi skęsti skolose. Tu turi „teisę“ žiūrėti per televiziją ar internetą, ką panorėjęs, bet bloga įtaka neišvengiamai neigiamai paveiks tavo charakterį, susilpnins savigarbą ir pavergs tave. Žmogaus charakteris – tai bendra suma visų tų pasirinkimų ir sprendimų, kuriuos žmogus priima kiekvieną dieną. Jei nori išstumti žalingus įpročius ir įgyti gerų naujų, tai gali įvykti ne kieno nors kito, o tik tavo paties sprendimu.