Venk nesveiko susitelkimo į save (4)

XX a. pradžios šventumo judėjimo JAV aktyvistė ir autorė Hannah Whitall Smith rašo: „Iš nuolatinės savityros iš tikrųjų nėra jokios naudos. Neverta viltis, kad senasis „aš“ kaip nors pasitaisys ar galės būti patobulintas. Viešpats nori, kad iš viso jo atsikratytume.“ Senoji tavo prigimtis, Biblijoje dar vadinama „kūnu“ arba „kūniška prigimtimi“, siekia išlaikyti visą tavo dėmesį: ji mieliau sutiks, kad galvotum apie ją blogai nei kad išvis apie ją negalvotum. Gilindamasis į „kūnišką“ savo prigimtį ir dėl to jausdamasis apgailėtinai manaisi esąs labai nuolankus, atviras, sąžiningas ir dvasingas. Tačiau iš tikrųjų vienintelis dvasinis ir saugus sprendimas – permesti kūnišką prigimtį į „ignoruojamų failų“ aplanką, o visą savo dėmesį ir lūkesčius sutelkti išskirtinai į Viešpatį. Dovydas puikiausiai suprato, kaip veikia šis principas. Vienoje savo psalmių jis gieda: „Mano akys visada nukreiptos į VIEŠPATĮ, nes jis išpainios mano kojas iš pinklių“ (Psalmynas 25, 15). Jei žvelgsi tik į savo „molines kojas“ (silpnybes ir nesėkmes) ir „pinkles“ (neatnaujintą kūnišką prigimtį), į kurias esi įpainiotas, jokiu būdu neišsivaduosi, veikiau priešingai – tik dar labiau įsipainiosi. Vien tik Dievas, aktyviai bendradarbiaujant ir tau, gali išvaduoti tave iš kūniškos prigimties pinklių. Pergalę gali užsitikrinti tik visada išlaikydamas į Viešpatį nukreiptas akis. Įsiklausyk, ką sako Dovydas: „Nuolatos menu VIEŠPATIES Artumą, […] niekada nedrebėsiu. […] Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume džiaugsmo pilnatvė, tavo dešinėje amžina linksmybė“ (Psalmynas 16, 8–11). Tavo uždavinys paprastas, bet nebūtinai lengvas – atsižadėti kūniškų geidulių ir išlikti susitelkus į Jėzų. Jo uždavinys – perkeisti tave galinga jėga.