Vidinis balsas – dvasinė intuicija

Kiek kartų viduje jautei stiprų paraginimą ką nors padaryti, bet nepadarei, nes proto balsui leidai nustelbti dvasios balsą? Tas vidinis paraginimas yra dvasinė intuicija, toji tavo esybės dalis, kuriai kalba Dievas. Izaijas sako: [...] girdėsi jo balsą tau už nugaros sakantį: „Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“ Apaštalas Jonas šią mintį formuluoja kiek kitaip: Jūs esate gavę Šventojo patepimą ir visi žinote tiesą. (1 Jono 2, 20).

Išmok kliautis patepimu, nes jis tau bylos: a) ką turi padaryti; b) kada turi ko nors imtis; c) kuria kryptimi judėti; d) ką reikėtų keisti. Tai bent puiki dovana! Kaip gaila, kad taip retai ją panaudojame. Kažkas yra pasakęs: „Per daug analizavimo veda į paralyžiavimą.“ Mes baiminamės, kad ko nors neišmanysime pirmiau neperkratę visko mintyse. Arba dėl to, kad kas nors atrodo pernelyg akivaizdu. Manome: „Čia kažkas ne taip. Aš neįstengsiu to padaryti.“ Mes ginčijamės įrodinėdami savo ribotumą, ir tos ribos galiausiai ima rimtai mus varžyti. Taip mes savo noru sulendame į rėmus.

Išmok atpažinti ir kliautis dvasine intuicija. Ji yra tavo jungtis su didesniu šaltiniu – Dievo išmintimi. Ir nenustebk savo dvasioje išgirdęs garsus, kuriuos jau girdėjai šimtus kartų, tik nekreipei į juos dėmesio. Biblijoje skaitome: [...] nes Dievas iš savo palankumo skatina jus ir trokšti, ir veikti! (Filipiečiams 2, 13). Kai kitą kartą dvasinė intuicija kuždės tau nuveikti ką nors, kas neprieštarauja Dievo valiai, išdėstytai Šventajame Rašte, nebijok veikti!

P.S. Galbūt jus sudomins: baimė ir nerimas.