Vidinis žmogaus gyvenimas (3)

Naujajame Testamente randame tokius Jėzaus mokiniams ištartus žodžius: „[…] aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius…“ (Jono 14, 16). Žodis „globėjas“ originale graikų kalba skamba Parakletos, kas reiškia „einantis greta, šalia“, siekdamas sustiprinti, padrąsinti, patarti.

Kaip nuostabu! Kai jautiesi palūžęs, sutrikęs, bejėgis, visuomet gali kreiptis pagalbos į išmintingą, gailestingą, kompetentingą Globėją, kuris palaikys tave ir suteiks visa, ko tuo metu reikia. Užuot vienas kovojęs savo kovas, išmok šlietis į Viešpatį, remkis į Jį, semkis jėgų iš Jo, kliaukis Juo, tikėk galingu Jo tavyje atliekamu darbu.

Paulius irgi sako: „Šventoji Dvasia pasakys jums, kur turite eiti ir ką turite padaryti. Jūs ne visuomet pasiduosite piktos, kūniškos savo prigimties įnoriams“ (Galatams 5, 16 TLB). Kol tik gyvensime šioje žemėje, tol vyks nuolatinė kova tarp Dvasios ir kūniškos prigimties. Turime atminti, kad kūniškos prigimties savo jėgomis ar žmogišku mąstymu niekaip nepažabosime. Turime įsiklausyti į Šventąją Dvasią ir leistis Jos vedami. Tai Ji pasako, kur mums eiti ir ką daryti.

Kitas didžiulis gėris ir mūsų viduje gyvenančios Dvasios nauda yra ta, kad „Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai“ (Romiečiams 8, 14). Tau nereikia spėlioti, kokiu keliu eiti. Maldose tavo spėlionių turi nelikti. Būtent Šventosios Dvasios vedimas, o ne mūsų spėliojimai, turi kreipti tavo žingsnius ir nulemti tavo gyvenseną. Rūpinkis savo vidiniu gyvenimu.