Vidinis žmogaus gyvenimas (4)

Dvi pamatinės disciplinos tikinčiojo gyvenime yra malda ir Šventojo Rašto nagrinėjimas. Nors melstis yra paprasta, anaiptol ne visuomet lengva. Dažnai mums stinga motyvacijos, esame lengvai išblaškomi, ne visuomet žinome, ko turėtume melsti. Žinodamas mūsų žmogišką ribotumą, Dievas per Šventąją Dvasią suteikia mums pagalbą.

Paulius rašo: „O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais. Širdžių Tyrėjas žino Dvasios troškimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą“ (Romiečiams 8, 26–27). Tai reiškia, kad visiškai nesvarbu, kaip jautiesi melsdamasis, Šventoji Dvasia meldžiasi drauge su Tavimi. Ji veikia išvien, net ir pačias silpniausias tavo maldas paversdama galingais kreipiniais į Tėvą.

Kalbant apie Šventąjį Raštą ir jo nagrinėjimą, Šventoji Dvasia atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį. Jėzus pasakė: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti“ (Jono 16, 13).

Apibendrinimas. Šventoji Dvasia atlieka tris dalykus:

1) Ji veda mus, kai nagrinėjame Dievo Žodį ir siekiame jį suprasti.

2) Ji ima tai, ką Jėzus nori, kad žinotume, ir apreiškia mums.

3) Ji teikia mums supratimo ir leidžia pamatyti, kas bus.

Be abejo, kitos knygos, Biblijos mokytojai ir įvairi mokomoji medžiaga taip pat būtina ir labai pravarti, bet svarbu suprasti, kad visa tai negali atstoti gyvo bendravimo, asmeninio įsiklausymo į Dvasią. Tikintysis turi dėmesingai įsiklausyti į tai, ką Šventoji Dvasia nori jam pasakyti.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.