Vienišumo problema (1)

1998 m. gruodžio mėnesį Vokietijos mieste Bonoje viename iš daugelio nuomojamų butų rasti Volfgango Dirkso palaikai. Paaiškėjo, kad žmogus jau penkerius metus išbuvo ten miręs. V. Dirksas buvo išsiskyręs, neįgalus, vienišas žmogus. Kai mirė, jam tebuvo keturiasdešimt treji. Paskutinį kvapą jis išleido žiūrėdamas televizorių. Niekas nepastebėjo, kad jo nebėra. Kaimynai jo nepasigedo, o buto šeimininkas atėjo patikrinti tik tuomet, kai ištuštėjo banko sąskaita, iš kurios automatiškai būdavo pervedami nuompinigiai. Ant V. Dirko skeleto kelių buvo rasta atversta 1993 m. gruodžio 5 d. televizijos programa, kas ir padėjo nustatyti mirties datą. Televizorius buvo nustojęs veikti, užtat Kalėdų eglutės girliandos tebešvietė.

Sukūręs mus Dievas pasakė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką“ (Pradžios 2, 18). Tu sukurtas bendrystei. Vienatvė nėra tavo likimas.

1) Pamatyk poreikį ir jį patenkink. Dažnai vienatvė yra ne tiek aplinkinių žmonių nebuvimas, kiek tikslo neturėjimas. Nuoširdžiai domėkis kitų sunkumais. Venk kiekviename pokalbyje minėti tik savo rūpesčius. Biblijoje skaitome: „Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų“ (Filipiečiams 2, 3-4).

2) Būk dosnus: skirk kitiems savo laiko, turto ir talentų. Ne kiekvienas priims, ką duosi, bet kai kurie priims. Maldoje prašyk Dievo vedimo ir nepaliauk daryti gera. Dievas sako: „[...] tu man brangus, vertingas ir mylimas…“ (Izaijo 43, 4).

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Pagalvok, kada paskutinį kartą jauteisi vienišas? Kokie įvykiai ar aplinkybės sukėlė šį jausmą?
2. Kaip tavo gyvenime pasireiškia Dievo pažadas, kad „negera žmogui būti vienam“? Ar leidi Jam užpildyti tavo vienatvės tuštumą?
3. Šią savaitę pabandyk skirti 15 minučių laiko kam nors, kas gali jaustis vienišas. Kaip galėtum praktiškai parodyti, kad tau tas žmogus rūpi?
4. Sugalvok būdą, kaip galėtum pasidalinti vienu iš savo talentų ar gebėjimų su bendruomene. Užrašyk konkretų planą ir įsipareigok jį įgyvendinti.

Baigiamoji mintis

Vienatvė dažnai yra ne fizinė būsena, o dvasinė. Net būdami minioje galime jaustis vieniši, jei nesame tikrai prisirišę prie kitų. Dievas sukūrė mus bendrystei - tiek su Juo, tiek vienam su kitu. Kai pasiryžtame išeiti iš savo komforto zonos ir pasidalinti savimi su kitais, ne tik padedame jiems įveikti vienatvę, bet ir patys atrandame tą tikrąją bendrystę, kuriai buvome sukurti.

P.S. Galbūt jus sudomins: vienišumas ir krizė.