Vis grįžti tuščiomis?

Pirmą kartą mokinius Jėzus pašaukė sekti paskui Jį, pridurdamas: „Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mato 4, 19). Tačiau išgirdę Jo pažadą prisikelti iš numirusiųjų ir vėliau pasirodyti jiems gyvu pavidalu, jie nesureagavo ir grįžo prie to, ką darė prieš sutikdami Jį – prie savo tinklų, žvejybos.

Praeities įvykius Dievas gali panaudoti kaip pamokas, tačiau Viešpats visuomet ves tave tik pirmyn, niekados atgal. Kai baimė ir netikrumo jausmas verčia tave grįžti prie pažįstamų, saugių dalykų, greičiausiai viskas baigsis kaip ir aniems mokiniams – jie „tą naktį nieko nesugavo.“ Bet gera žinia štai kokia: jei Dievas tave pašaukė, vadinasi vis dar esi pašauktasis.

Atkreipk dėmesį, kaip švelniai, kaip meiliai Jėzus kreipiasi į mokinius: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ (Jono 21, 5). Net jei susikirstum, nevykusiai sureaguotum į Dievo raginimą, žinok, kad ir toliau esi atpirktas Dievo vaikas. Biblijoje skaitome toliau: „Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite.“ Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!““ (Jono 21, 6–7).

Atkreipk dėmesį, ką Jėzus padarė po to: Jis pusryčiavo drauge su jais, atnaujino bendrystę, išsklaidė jų abejones ir suteikė galios keisti pasaulį. Čia glūdi reikšminga pamoka. Darbuotis už Dievo valios ribų – tas pats, kas žvejoti ne toje valties pusėje: tik išvargsti ir lieki tuščiomis. Ar šiandien tau kas nors nesiseka? O nesusimąstei, kad galbūt žvejoji ne toje valties pusėje? Pavesk tuos reikalus Kristui, atnaujink ir stiprink ryšį su Juo, leisk Jam vesti tavo žingsnius, ir viskas dailiai susidėlios į savo vietas.