Viską nešk Dievui maldoje

Kartą pamokslininkas G. Kempbelas Morganas* vienoje bažnyčioje pamokslavo apie tai, kad savo rūpesčius maldoje turime nešti Dievui. Po pamokslo prie jo priėjo viena moterytė ir tarė: „Aš tai, žinokit, nevarginu Dievo savo menkais vargeliais. Jam nešu tik didelius rūpesčius.“ Į tai Morganas atsakė: „Miela ponia, viskas, ką atnešame pas Dievą, yra menka...“ Biblijoje skaitome: „Pavesk [mesk] savo rūpesčius [rūpesčių naštą, nusikratydamas jų svorio] VIEŠPAČIUI, ir jis tave palaikys…“ Dievas žino, kad nesi sukurtas nuolatos tampytis rūpesčio naštą, todėl kviečia ją atiduoti Jam. Viskas, kas potencialiai gali išvirsti į graužiantį nerimą, turi virsti malda. Petras rašo: „Meskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi“ (1 Petro 5, 7; K. B. vert.). Atkreipkime dėmesį į žodį „mesti“ – juk tai priešingybė žodžiui „nešiokitės“! Tą pat akimirką, kai tik supranti, kad koks nors rūpestis pradeda traukti tave žemyn, gramzdinti, mesk jį ant Viešpaties, nes Jis tavimi su meile rūpinasi. Jeigu Viešpats būtų tolimas Dievas, kuriam būtų į tave nusispjaut, štai tuomet tikrai turėtum pagrindo nerimauti. Arba jeigu Jis būtų silpnas Dievas, nieko negalintis padaryti. Bet tiesa ta, kad pavedęs savo rūpesčius Dievui, aptinki, koks Jis iš tikrųjų didelis. Giesmių autorius Džozefas Skrivenas rašo: „Kokią ramybę prarandame ir kokį skausmą dažnai visai bereikalingai nešiojamės tik dėl to, kad maldoje nenunešame visko pas Dievą.“

* G. Campbell Morgan (1863–1945), žymus britų pamokslininkas, evangelistas, Biblijos mokytojas, knygų autorius.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.