Žaliuok kaip palmė

Ar šiandien tau stinga motyvacijos ko nors imtis? Imk pavyzdį iš palmės.

1) Gali palmę įkirsti, bet taip lengvai jos nepribaigsi! Palmė be kovos nepasiduos. Mineralai ir maistingosios medžiagos, kurių reikia medžiams, kad augtų, paprastai slepiasi paviršiuje, tuoj po žieve. Todėl įkirtus tokius medžius, maistingųjų medžiagų tiekimas liaujasi, ir jie miršta. O štai palmė kiek kitokia: jos gyvastis kyla iš jos pačios, todėl net ir įkirsta ji žaliuoja toliau. Biblijoje skaitome: „[...] šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose… “ (2 Korintiečiams 4, 7). Net jei žemiškas, molinis mūsų indas įdaužtas ar gerokai suskilęs, lobis vis tiek išliks saugus, priešui nepasiekiamas!

2) Vėtros palmes lenkia, bet neperlaužia. Tropikų vėjai daugelį medžių išverčia ar nulaužia, o štai palmių įveikti negali. Kuo stipresnis vėjas, tuo arčiau žemės palmė palinksta. O vėjui nurimus ji atsitiesia ir lyg niekur nieko žaliuoja toliau. Negana to, toje vietoje, kur palinko, ji tampa dar tvirtesnė! Mes irgi esame sukurti lenktis, bet nepalūžti, nes esame Dievo „[...] visokeriopai sustiprinti jo šlovės galia, pilni ištvermės ir kantrybės, su džiaugsmu…“ (Kolosiečiams 1, 11).

3) Palmių šaknys į gylį eina daugiau, nei kamienas į aukštį. Jei vidutinio medžio šaknys siekia kelis metrus, tai palmės šaknys, ieškodamos vandens, gali ištįsti net iki kelių šimtų metrų. Dovydas sako: „Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip aš ilgiuosi tavęs, Dieve“ (Psalmynas 42, 2). Suleisk savo šaknis giliai į Dievą, semkis stiprybės iš ryšio su Juo, ir tavęs niekas nepajėgs nei nupūsti, nei išrauti!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Pagalvok apie savo dabartinę situaciją – ar yra sritis, kurioje jautiesi „įkirstas“, sužeistas, bet vis dar gyveni ir eini pirmyn? Iš kur semiesi gyvybinės jėgos – iš savęs ar iš Dievo?
2. Kokia „vėtra“ šiuo metu tave labiausiai lenkia prie žemės? Ar gali pažvelgti į ją ne kaip į grėsmę, bet kaip į galimybę tapti stipresniu būtent toje vietoje, kurioje labiausiai skauda?
3. Šią savaitę pasirink vieną konkrečią situaciją, kurioje jau norėtum pasiduoti, ir sąmoningai nuspręsk joje „žaliuoti toliau“ – kaip palmė po vėtros. Vakare užsirašyk, kas pasikeitė.
4. Paskirk bent 10 minučių per dieną tyliam buvimui su Dievu – ne prašymams, o tiesiog „šaknų leidimui į gylį“. Tai gali būti Psalmės skaitymas, tyli malda ar tiesiog klausymasis. Stebėk, kaip per savaitę keičiasi tavo vidinė tvirtybė.

Baigiamoji mintis

Palmė nekovoja su vėju – ji tiesiog žino, kas ji yra ir kur jos šaknys. Tu irgi esi Dievo sukurtas su lobiu viduje, kurio jokia audra neišplėš. Tavo stiprybė ne tame, kad niekada nepalinktum, o tame, kad visada atsitiestum – nes tavo gyvastis kyla ne iš tavęs paties, o iš To, kuris tave sukūrė.