Žingsniai, vedantys į gijimą

Jėzus ilgai sergančiam žmogui uždavė labai neįprastą klausimą: Ar norėtum pasveikti? Tas žmogus buvo trisdešimt aštuonerius metus išgulėjęs ligos patale ir greičiausiai sulaukė aplinkinių užuojautos. Galbūt jis jau buvo susitaikęs su savo padėtimi ir galėjo pasakyti: „Aš dėl to nekaltas. Nesu atsakingas už tai, kas man nutiko.“ Tačiau visi gyvenime esame atsakingi už du dalykus – savo nuostatas ir sprendimus. Visi esame vienaip ar kitaip nukentėję, sužaloti, nuskriausti. Jei ir po dvidešimties metų vis dar esi susitelkęs į patirtą skriaudą, tai jau esi ne aplinkybių auka, o auka savo pasirinkimu. Kas konkrečiai yra auka savo pasirinkimu? Tas, kuris mano, kad neigiamas dėmesys yra geriau nei jokio dėmesio. Jėzus sako: „Jei ant ko nors pyksti, atleisk tam žmogui, kad tavo Tėvas danguje tau irgi galėtų atleisti tavo nuodėmes“. (Morkaus 11, 25, NCV vert.). Tie žodžiai leidžia suprasti, kad patyrei skriaudą. Tačiau kaip į ją reaguosi, jau priklauso tik nuo tavęs. Jėzus mokė, kad jeigu neatleisi, tai ir pats nesulauksi atleidimo, kai tau jo reikės. Kad ir ką kiti būtų praeityje iš tavęs atėmę, jei dėl to laikysi sukauptą apmaudą ir kartėlį, ateityje nukentėsi dar labiau ir dar daugiau neteksi. Galbūt galvoji: „Ak, jei tik skriaudikas paprašytų manęs atleidimo...“ Pasakysiu tiesiai šviesiai: nešvaistyk laiko laukdamas, kol kitas atsitokės. Raktas į tavo laimę yra tavo, o ne kito rankose. Ir tas raktas yra atleidimas. O gal lauki, kol kitas pasakys „Atleidžiu tau“, kad galėtum atleisti pats sau? O jeigu kitas taip ir neištars tų žodžių? Štai tau laisvės formulė: 1) atsiprašyk, jei to reikia; 2) atitaisyk žalą, jei tas įmanoma; 3) atleisk sau; 4) gyvenk toliau. Ar nori pasveikti? Štai žingsniai, vedantys į gijimą.

P.S. Galbūt jus sudomins: nuodėmė ir atgaila.