Žodžiai su prieskoniais

Johnas Grishamas, daugybės populiarių knygų (ne viena iš jų ekranizuota) autorius, kažkokiame leidinyje buvo pavadintas „tiesia strėle, atrandančia kelią klaidžiuose kreivų kelių labirintuose“. Savo romanuose rašytojas dažnai pasakoja apie suktus teisininkus, korumpuotus politikus, nesąžiningus policininkus, bet tikrieji jo herojai – nekaltieji arba vaikai, pavyzdžiui, vienuolikmetis berniukas romane „Klientas“. J. Grishamas sakė sąmoningai apsisprendęs savo romanuose nevaizduoti sekso ir smurto scenų. Jis pareiškė, kad jo kūriniuose nėra nieko, kas įžeistų ar papiktintų jo motiną ar vaikus. Priešingai nei manė daugelis leidėjų, toks šio autoriaus požiūris su kaupu atsipirko. Vien romanas „Firma“ šiandien išleistas 20 mln. tiražu. Vyriausiam su rašytoju susisiekusiam gerbėjui 96-eri, jauniausiam – vos 10 metų. Daugelis skaitytojų pritaria tam, kad rašytojas puikiausiai išsiverčia be nešvankybių, keiksmų ir smurto scenų, ir tuo džiaugiasi. Biblijoje randame tokį paraginimą: „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad žinotumėte, kaip kiekvienam atsakyti“ (Kolosiečiams 4, 6). Atkreipkite dėmesį, kad kalba turi būti „pasūdyta“, t. y. gero skonio. Jėzus pasakė: „Juk burna kalba tai, ko pertekusi širdis. Geras žmogus iš gero lobyno iškelia gera, o blogas iš blogo lobyno iškelia bloga. Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną tuščiai ištartą žodį. Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas“ (Mato 12, 34–37). Pasirūpink, kad tavo žodžiai nebūtų prėski, bet protingai pagardinti „prieskoniais“.