Žodžių galia

Kalbėdamas apie „gilų vandenį“ čia Saliamonas daro užuominą apie vandenį pačiame šulinio dugne – ten, kur jis švariausias ir vėsiausias. Jei nori išsiaiškinti šulinio vandens kokybę, semkis jo iš pačios gilumos. Jei nori sužinoti, kas žmogaus širdyje ir galvoje, įsiklausyk į jo žodžius. Kaip kartą yra pasakęs vienas senas ūkininkas: „Kibiru iš šulinio pasemsi to, kas slepiasi jo gelmėse.“ Vienas išminties ir brandos ženklų – gebėjimas kalbėti tai, ką reikia, reikiamu būdu ir laiku, adresuojant tinkamam asmeniui (arba iš viso nieko nesakyti). Įgijęs išminties žmogus išmoksta mažiau kalbėdamas pasakyti daugiau. Kai JAV ar JK asmenį sulaiko policijos pareigūnai, jie privalo sulaikytąjį informuoti apie jo teises. Viena tokių teisių – teisė tylėti. Taigi pareigūnai sako: „Turite teisę tylėti, o viskas, ką pasakysite, gali ir bus panaudota prieš jus teisme.“ Jeigu jauti, kad tavo žodžiai ne ugdo, o žlugdo, verčiau prikąsk liežuvį. Tokiu atveju tyla – geriausia byla. Kartais patys išmintingiausi žodžiai yra tie, kurie taip ir lieka neištarti. Saliamonas sako: „Kas taupiõs kalbõs, tas tikrai išmintingas, o sveiko proto žmogus būna santūrus. Net kvailys laikomas išmintingu, kai tyli, ir protingu, kai laiku užčiaupia lūpas“ (Patarlių 17, 27–28). Taigi kartais geriau yra prikąsti liežuvį ir leisti žmonėms susidaryti įspūdį, kad esi kvailas, nei prasižioti ir išsklaidyti bet kokias dvejones.