Žūklės pamokos (4)

Ketvirta pamoka: Dievo plane, skirtame tavo gyvenimui, visuomet palikta vietos šiokiai tokiai rizikai. Kodėl? Viešpats nori, kad gyventum tikėjimu. Kaip manai, kodėl Jėzus liepė Petrui irtis į gilumą ir išmesti tinklus valksmui? Ogi todėl, kad gilumoje plaukioja didelės žuvys. Daugelis gyvena „sekliuose vandenyse“, nes taip saugiau. Toks gyvenimas labai paviršutiniškas, jame maža giluminių dalykų. Tokiems žmonėms laiką leisti patinka „prie krašto“, taip ir neperlipant jo ir neneriant į gelmę. Taip saugiau. Žmogus galvoja: „Jei nersiu į gelmę, galiu sukelti bangas, kurios įsiūbuos mano valtį. Ji gali apvirsti. Verčiau jau patogiai pasėdėsiu ir nuveiksiu ką nors ne tokio drastiško.“ Baimindamiesi, kad vanduo apsems mums galvas, kartais mes nė pėdų dorai nesušlampame. Mąstome taip: „Jei rimtai atsiduosiu Viešpačiui ir seksiu Jo pėdomis, Jis gali paversti mane fanatiku. Tada namiškiai manimi labai nusivils. Ką pagalvos draugai? O jei Dievas paprašys mane nuveikti ką nors tokio, ko nesugebėsiu atlikti?“ Todėl mes mieliau renkamės sėdėti sekliame vandenyje – ir tiek daug praleidžiame! Suprask: Dievo planas tavo gyvenimui yra geras, skirtas tavo gerovei, o ne nelaimėms (žr. Jeremijo 29, 11–14). Viešpats ragina: „Leisk man įlipti į tavo valtį. Noriu, kad mano artumas lydėtų tave visame kame – tavo versle, darbe, santuokoje, šeimoje ir kitose srityse. Leisk man rodyti tau kelią ir nukreipti tave. Bendradarbiauk su manimi pildantis mano užmojui, tai laiminsiu tave kaip nė svajot nesvajojai.“ Ir kodėl gi šiandien nepatikėti Viešpaties žodžiu? Tikėjimu ženk į priekį.