Kasdienių skaitinių temų naršyklė

Skaitinys aiškina, kad pagundos yra neišvengiama gyvenimo dalis, bet joms galima atsispirti kalbant Dievo žodžius ir pasitikint Jo malone bei pažadais.

Skaitinys ragina neslėpti savo nuodėmių, o išpažinti jas Dievui, nes tik tada galima susilaukti Jo gailestingumo ir atleidimo, remiantis Patarlių knygos ir Dovydo pavyzdžiu.

Skaitinys ragina krikščionis nebūti pasyviems stebėtojais žmonių kančios akivaizdoje, ypač sekso vergijos aukų, o aktyviai melstis, remti ir veikti, kad galėtų teismo dieną pasakyti Viešpačiui, jog darė tai, ką galėjo.

Remdamasis Jėzaus pavyzdžiu, plaunant mokinių kojas, tekstas ragina pirmiesiems rodyti atleidimą ir gailestingumą santykiuose, nelaukiant, kol kaltoji pusė bus nubausta.

Skaitinys ragina melstis atleidimo malda, prašant Dievo pagalbos atleisti kitiems be sąlygų, kaip Kristus atleido mums.

Skaitinys kviečia suvokti Dievo duotą atsakomybę tiems, kas turi daugiau, ir ragina praktiškai padėti stokojantiems, remiantis Psalmyno pažadu, kad Dievas laimina gailestinguosius.

Skaitinys primena, kad rūpestis vargstančiaisiais yra neatsiejama Biblijos ir Jėzaus mokymo dalis, ir ragina krikščionis atjausti bei praktiškai padėti tiems, kurie kenčia dėl negandų, o ne dėl tinginystės.

Skaitinys remiasi Apaštalų darbų 6 skyriumi, primindamas, kad bažnyčia pirmaisiais laikais rimtai rūpinosi našlėmis ir našlaičiais, ir ragina ugdyti vaikuose atjautą stokojantiems, nes tai vienas didžiausių Dievo pašaukimų.

Skaitinys ragina nustoti kontroliuoti ir teisti kitus dėl neesminių dalykų, o vietoj to parodyti malonę ir leisti Dievui veikti žmonių gyvenimuose, remiantis apaštalo Pauliaus žodžiais iš Romiečiams 14.

Skaitinys aptaria du žingsnius į atleidimą – prisiminti Dievo mums parodytą malonę ir dovanoti prasižengėliui jo skolą, nes neatleidimas skaudina labiau nei patį įžeidimą.

Skaitinys kviečia visiškai pasitikėti Dievo gerumu ir gailestingumu, net kai gyvenime tiek daug netikrumo, remiantis Dovydo pavyzdžiu ir Dievo pažadais.

Skaitinys apmąsto Jėzaus susitikimą su svetimavime sugauta moterimi, atskleisdamas žmonių veidmainiškumą, Dievo teisę teisti ir galimybę pakilti virš savo praeities per susitikimą su Kristumi.

Tekstas ragina su gailestingumu ir meile priimti sužeistus žmones bei vaikus, primenant, kad bažnyčia turi būti ne uždaras klubas, o ligoninė ieškantiems išgydymo.

Skaitinys, remdamasis fariziejaus ir muitininko palyginimu, kviečia atsisakyti dvasinės puikybės ir savo teisuoliškumo, primenant, kad mus išgelbsti tik Kristaus teikiamas teisumas.

Apie gailestingumo svarbą ir jo pasirinkimą, nepaisant neigiamų jausmų.

Apie dvasinį perdegimą, jo požymius ir kaip jį atpažinti. Raginama kreiptis pagalbos, rūpintis savimi ir ieškoti atramos Dieve.

Užtarimo malda yra privilegija dalyvauti Dievo darbe, atnešant Jo gailestingumą ten, kur jo labiausiai reikia.

Dievas atleidžia ir myli mus, nepaisant mūsų klaidų. Dovydas yra pavyzdys, kaip Dievas gali pakeisti mūsų klaidas į liudijimą.

Apie malonumo ir gerumo svarbą kasdieniniame gyvenime bei jų ryšį su Dievo malone.

Šeiminė laimė priklauso nuo nuolankumo, romumo, gailestingumo ir pasiaukojimo. Dievas nori, kad santuokoje gyventume kaip taikdariai, panašūs į Kristų.